- pakaitis
- pãkaitis sm. (1), pakaitỹs (3b); LKKIV304(S.Dauk) pokaitis, pogulis: Miegosim naktį geriau – ir aš be pãkaičio Mžk. Pietus pavalgius, reiks biškį prigulti pãkaičio Slnt. Šiandie skubėjom dobilus vežti – pãkaičio miegoti neteko Dr. Gaidys gieda pakaičiuo, pietams Šts. Ans krito pãkaičio, krito ir užmigo Štk. Eik i tu pasimiegok pãkaičio Šv. Nū švento Jurgio pradėsi pãkaitį gulėti Jdr. Einam biškį pãkaičio nugulti Vkš. Pãkaičių nemiegodama juostų prisiaudė Kv. Pãkaičius tuokart liuob gulėti lig Lauryno Plt. Dabar dažnai pakaičiais gano LzP. | Už tave vienu pakaičiu (šiek tiek) esu jaunesnė Šts. ^ Jei gulėsi pakaitį, nesuklosi kraitį S.Dauk. Duktė, nesuklojusi kraičio, nemiegt pakaičio VP13. Pãkaitis parleka su kregždėms, išleka su gandrais Dr.
Dictionary of the Lithuanian Language.